JAV pigiau pirkus laivelį gali tekti gailėtis

Lietuvos saugios laivybos administracija (LSLA) įspėja, kad pigiau pirkdami laivelius trečiosiose šalyse Lietuvos žmonės neapsigautų. Mat laivai irgi turi turėti CE, t. y. europinės atitikties ženklą, o modifikavimo procedūros kainuoja gana brangiai.

Europos Tarybos direktyva dėl pramoginių laivų patekimo į rinką neleidžia į šalį įvežti laivų, neturinčių CE ženklo. Direktyva reglamentuoja daug techninių reikalavimų ir laivų korpusui, ir jų konstrukcijoms, ir varikliams, ir kt.

Trečiosiose šalyse statomi laivai, galimas daiktas, irgi atitinka panašius reikalavimus, tačiau jose nėra vadinamosios modifikavimo procedūros, todėl laivai pigesni. Europos Sąjunga (ES) nori apsisaugoti nuo tokių pigesnių laivų patekimo į jos rinką, todėl Europoje tokia tvarka įvesta jau nuo 1995-1996 metų.

Lietuva šios direktyvos reikalavimų privalo laikytis nuo 2006 metų. Tačiau mūsų šalyje rinkos kontrolė dar kurį laiką nebuvo griežta, tad į ją buvo įvežta laivų, neturinčių CE ženklo. LSLA atbuline data jų jau nebando išimti iš rinkos, tačiau šiuo metu kur kas griežčiau kontroliuoja rinką, kad tokie laivai nebūtų įvežami į Lietuvą.

Lietuvos rinka griežčiau pradėta kontroliuoti po to, kai prie LSLA nuo 2011 metų buvo prijungta Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija. LSLA direktoriaus Evaldo Zacharevičiaus teigimu, dar ir dabar pasitaiko atvejų, kai į Lietuvą bandoma įvežti laivus iš trečiųjų šalių, kurie neatitinka ES reikalavimų.

Muitininkai nepraleidžia

Iki šiol Lietuvoje pramoginiai laivai buvo tikrinami pirminių jų techninių apžiūrų metu, t. y. tada, kai jau patekdavo į šalį. Šiuo metu LSLA jau yra pasirašiusi sutartį su Muitinės departamentu, tad teritorinėse muitinėse jau vykdoma prevencija, kad tokie laivai nepatektų į Lietuvos rinką.

Muitininkai, aptikę gaminį, neturintį CE ženklo, jo nepraleidžia ir apie tai praneša LSLA inspektoriams. Pastarieji vyksta į muitinę ir patys įsitikina, ar toks laivas gali būti įvežtas į šalį ir registruotas jos vidaus vandenų laivų registre.

Be to, LSLA turi galimybę prisijungti prie tarptautinės rinkos priežiūros informacinės sistemos. Tai duomenų bazė, kurioje Europos valstybės pateikia duomenis apie rinkos reikalavimus atitinkančius laivus ir gaminius. Tad LSLA specialistai jau iš anksto turi žinių apie ketinamą įvežti laivą.

Daugiausia į Lietuvą įvežama Kinijoje pagamintų laivų, tačiau daugelis jų turi CE ženklą. E. Zacharevičius patikino, kad perkant Lietuvos rinkoje laivus pavojaus nėra – praktiškai visi laivai turi CE ženklą. Lietuvoje yra įregistruoti 35 pramoginių laivų gamintojai, iš kurių realiai dirba apie 30.

Lietuvos gamintojai daugiausia gamina irklines plastikines, medines valtis. Variklius jie dažniausiai perka iš Europos valstybių, kurie yra sertifikuoti. Lietuvos gamintojai patys deklaruoja, kad korpuso medžiagos atitinka reikalavimus. LSLA inspektoriai tai tikrina. Didesnius laivus statantieji privalo turėti modifikacijos įstaigos išduotą deklaraciją, kad jie atitinka ES reikalavimus.

Procedūra labai brangi

Žinoma, galbūt ir amerikietiškas kateris iš esmės atitinka ES keliamus reikalavimus tokiems laivams. Laivo, įvežto į Lietuvą, neturinčio CE ženklo savininkas turi kreiptis į modifikacijos įstaigą, kad ši patikrintų ir išduotų atitikties sertifikatą. Tačiau ta procedūra labai brangi.

Beje, jeigu atvejis sudėtingesnis, tarkime, nė vienoje ES šalyje tokios serijos laivas dar nebuvo patikrintas, tada reikia vykti į Lenkiją, Suomiją ar Vokietiją. Lietuvoje nėra modifikavimo įstaigos, galinčios tai padaryti.

Lietuvos susisiekimo ministerija siūlė įstaigoms ir mūsų šalyje teikti tokias paslaugas, tačiau jos nesutiko. Visų pirma todėl, kad joms Lietuvos rinka yra per maža, be to, įstaigai reikia 12 mėnesių išlaikyti darbuotojus, turėti laboratoriją ir t. t., ir dar pačiai susimokėti visus akreditavimo ir kitokius mokesčius.

Pasak LSLA Pramoginės laivybos skyriaus vedėjo Povilo Pauparo, nuo pernai gruodžio 2 d. Lietuvoje buvo du atvejai, kai iš JAV buvo bandoma įvežti 3 laivus, pastatytus 1995-1996 m. ir neturėjusius europinės atitikties. Estijoje buvo 4 laivai buvo papildomai modifikuoti.

Latvijoje pramoginiais laivais rūpinasi ne saugios laivybos administracija, o vidaus vandens kelių direkcija, tad ten situacija kitokia – minėtos direktyvos reikalavimai nėra griežtai kontroliuojami. Galbūt ir dėl šios priežasties bandoma laivą, tarkime, pirktą Amerikoje, įregistruoti Latvijoje, po dienos jis išregistruojamas ir įvežamas į Lietuvą – esą jis jau atgabentas ne iš trečiųjų šalių, o iš tos pačios ES.

Tačiau, pasak E. Zacharevičiaus, jeigu laivas neturėjo CE ženklo, jis Lietuvoje nebus registruojamas. LSLA vadovo manymu, skirtumas pigiau perkant laivą Amerikoje ir Europoje pradedant modifikavimo procedūrą tuojau pat išnyksta.